Lietuvos Ryto straipsnis apie mus

lrytas antraste

Didžiausios pasaulyje laivų statyklos įsikūrusios Azijoje, tačiau šios srities verslą galima sėkmingai plėtoti ir mūsų šalyje, turinčioje senas laivų statybos tradicijas. Nors nauja laivų statytojų karta dar neužaugo, jau penkerius metus Klaipėdos uoste veiklą vykdančią laivų statybos įmonę „CB Baltic“ įkūręs verslininkas iš Ukrainos Serhijus Petrovskis rado būdą ir šiai kliūčiai įveikti. Jis išsamiai pasakoja apie verslo iššūkius, problemų sprendimą ir plėtrą skatinančius rezultatus.

– Papasakokite savo istoriją – kas atvedė į laivų statybą? Gal galite išskirti kelias priežastis, kurios nulėmė tokį verslo pasirinkimą?

– Gimiau Odesoje, Ukrainoje. Šis miestas yra vienas didžiausių jūrininkystės centrų Juodojoje jūroje. Čia išplėtota jūrų krovos ir logistikos infrastruktūra, laivų statyba. Neatsitiktinai ir aš pasirinkau susieti savo karjerą su laivais. Įgijau matematinį-inžinerinį išsilavinimą ir pradėjau dirbti didžiausioje Ukrainos laivų statykloje ISRZ. Mano karjera įmonėje klostėsi sėkmingai – esu perėjęs daugumą laivų statybos, krovos terminalų aptarnavimo ir kitų su uosto veikla susijusių pozicijų.

Galiausiai tapau kompanijos prezidentų tarybos pirmininku. Vadovavau įmonei, kurioje dirbo daugiau kaip 1000 žmonių. Maždaug per 20 metų, kuriuos praleidau ISRZ, pastatėme daugiau kaip 100 įvairaus dydžio laivų, modernizavome „Panamax“ (t.y. 294 metrų ilgio) kategorijos laivus, statėme laivus beveik visoms tarptautinėms kompanijoms. Tačiau man nuolat kirbėjo mintis apie nuosavą verslą.

– Kas nulėmė, kad jūsų verslas įkurtas Lietuvoje?

– Turėjau ambicijų užauginti savo įmonę nuo nulio. Vis dėlto Ukrainoje ekonominė ir politinė situacija nebuvo stabili, tai padiktavo sprendimą kurti verslą saugesnėje aplinkoje – Europos Sąjungoje. Lietuva tapo geriausiu pasirinkimu, nes mūsų šalys yra kultūriškai artimos, mus sieja artimi kultūriniai ir ekonominiai ryšiai.

Ir žmonių mąstymas, mentalitetas panašūs. Tačiau svarbiausia buvo, kad Lietuva yra jūrinė valstybė, turinti jūrines tradicijas, neužšąlantį Klaipėdos uostą, kuriame ir įsikūrėme, laivų statyklas. Šios aplinkybės nulėmė galutinį sprendimą kurti verslą čia.

– Kokios tokio sprendimo perspektyvos ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

– Pirmi žingsniai buvo nelengvi – būdamas užsienietis turėjau skintis verslo kelią ir įrodyti, kad mūsų darbas laivų statybos srityje atitinka visus Europos Sąjungos standartus. Sparčiai plėtoti verslą trukdė ir įtarus bankų požiūris į verslo naujokus – finansų institucijoms taip pat teko įrodyti, kad esame respektabili įmonė. Mūsų verslui finansuoti reikia didžiulių investicijų, ir ne tik į apyvartinį kapitalą, žmogiškuosius išteklius, bet ir ilgalaikiam turtui įsigyti. Tačiau dabar mūsų rezultatai iškalbingi ir yra tarsi garantas, kad toliau verslą tik auginsime.

– Kiek metų jau dirbate Lietuvoje?

– Įmonę „CB Baltic“ Lietuvoje įkūriau beveik prieš 5 metus. Šiuo metu galime pelnytai pasidžiaugti verslo rezultatais. 2018-uosius galima vadinti mūsų verslo lūžio metais – pasiekėme stabilumą, vykdome nuolatinių partnerių laivų statybos užsakymus. Šiuo metu daugiausia dirbame Klaipėdos uoste. Savo darbais įrodėme, kad sukauptą didžiulę laivų, jų segmentų ar atskirų blokų statybos patirtį mokame ir sugebame sėkmingai pritaikyti.

– Kokių perspektyvų matote?​

– Lietuva yra labai pažangi šalis. Be to, verslo etika čia aukšto lygio, galime būti tikri, kad kai įvykdome savo įsipareigojimus, mūsų partneriai laiku įvykdo savuosius, neturime kuo skųstis. Priešingai nei mano gimtoje šalyje, verslas Lietuvoje yra saugus, todėl nereikia baimintis dėl investicijų. Taigi toks teisinis ir ekonominis stabilumas skatina plėtoti verslą.

– Kokie pastarųjų metų pasiekimai?

– Pastaraisiais metais mūsų įmonės augimas sudaro 400 procentų per metus. Šiuo metu turime beveik 70 darbuotojų, atidarėme biurus Vilniuje ir Klaipėdoje, čia taip pat turime gamybinį ir sandėliavimo cechą, įsigijome naujausią įrangą, turime automobilių parką. Visi mūsų procesai sertifikuoti pagal tarptautinį gamybos ISO 9001 standartą. Taigi galime sakyti, kad esame šiuolaikiška įmonė, sėkmingai įsiliejusi į laivų statybos rinką.

– Ar siekiant kryptingų rezultatų tenka susidurti su iššūkiais?

– Žinoma, tikriausiai nėra verslo, kuriam netenka įveikti iššūkių. Tačiau dirbdami tokioje ne visai tradicinėje srityje susiduriame su ne visai tradicinėmis kliūtimis. Didžiausias mūsų įmonės iššūkis yra žmonės. Ne paslaptis, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Vakarų Europoje, laivų statyba kaip profesija prarado patrauklumą, nauja karta dar neužaugo, tad susiduriame su kompetencijos trūkumu, iškilęs klausimas, kaip pritraukti patyrusių specialistų ir kaip užsiauginti jaunąją kartą. Laivų statytojai ne vienus metus yra įtraukti į labiausiai trūkstamų darbuotojų sąrašą, mes nuolat ieškome žmonių, tačiau atrodo, kad jų darbo rinkoje tiesiog nėra.

– Kokį sprendimą pasitelkėte šiai problemai spręsti?

– Pirmiausia pasinaudojome galimybe verslą pradėti su specialistais iš Ukrainos. Tačiau pastaraisiais metais šios srities darbuotojų trūksta jau ir Ukrainoje. 2018 metais žengėme strateginį žingsnį ir pakvietėme dirbti specialistus iš Indijos, nes šioje šalyje laivų statyba yra gerai išplėtota. Galime sakyti, kad šiuo metu darbuotojai indai tampa strategine mūsų įmonės dalimi. Nors jie atvyksta iš skirtingos kultūros šalies, kasdienėje veikloje susitelkiame į komandinį darbą. Visi mūsų įmonės specialistai turi ilgametę patirtį laivų statybos srityje ir tarptautinius kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus, tad profesiniame lygmenyje kalbame ta pačia inžinerine kalba.

– Gal galite užsiminti apie ateities perspektyvas?

– Kaip jau minėjau, laikui bėgant mūsų įmonė pasiekia stabilių rezultatų. Galima sakyti, kad sukomplektavome gamybinį personalą, verslo valdymo procesai veikia be trikdžių. Kadangi man lieka spręsti vis mažiau kasdienių rūpesčių, galiu susitelkti į naujas verslo idėjas. Artimiausi mūsų veiklos planai – plėtoti inžinerinį padalinį, pasiūlyti laivų konstrukcijų projektavimo paslaugas ir profesionalams skirtos įrangos tiekimą.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn